Saulės kolektoriai PDF Spausdinti El. paštas
          UAB "LAVITAS" tiekia saulės kolektorius, boilerius, akumuliacines talpyklas. Pristatome, montuojame sistemas.  Garantijos, sertifikatai.
          Vakuuminiai saulės kolektoriai  
          UAB "Lavitas" siūlo moderniausius saulės kolektorius su vakuuminiais stikliniais kaitinimo vamzdžiais. Skystis, esantis variniame vamzdelyje (kuris yra centre dviejų stiklinių stiprių borosilikato vamzdžių) užverda, kai saulė kolektorių įkaitina iki 25 laipsnių Celsijaus. Skysčio virimas vyksta dėl to, kad vamzdelis yra vakuume, kuriame reikia žymiai mažesnės temperatūros vandeniui užvirti. Borosilikato stiklas atsparus krušai, lietui, sniegui. Viduje sistemos cirkuliuoja antifrizas, todėl kolektorius veikia ir žiemą. Kolektoriaus įkaitimui nebūtina saulė, jis šyla ir debesuotą dieną nuo saulės “radiacijos” per debesis.
Plokščiasis kolektorius (senesnio tipo) saulės energiją paverčia šilumine tik esant  tiesioginei radiacijai (t.y. šviečiant saulei) ir yra neefektyvus, kai dangus apsiniaukęs.
          UAB "LAVITAS" siūlomi vakuuminiai kolektoriai - tai įrenginiai, kuriuose saulės energija absorbuojančios plokštelės yra stikliniame vamzdyje, iš jo išsiurbtas oras ir jie šilumą iš dalies paverčia į išsklaidytąją radiaciją, todėl veikia net apniukusiu oru. Tokių įrenginių kaina šiek tiek didesnė nei plokščiųjų kolektorių, nes jų gamybos technologija gana sudėtinga.
          Be saulės kolektorių, sistemą paprastai sudaro bakas akumuliatorius ( t.y. boileris, – jis turi būti nerūdijančio plieno, su  2 kontūrais, ir 2 temperatūros davikliais efektyviam valdymui. Taip pat jame yra ir elektrinis tenas sistemos apsaugai nuo užšalimo arba kai norite vandenį pašildyti elektra; Mūsų įmonė boilerius ( 150, 200, 300 litrų) tiekia kartu su kolektoriais ), siurblio blokas, reguliatorius. Šie įrengimai, jų parinkimas turi tam tikrą specifiką, todėl juos projektuoti turėtų specialistai. Siekiant apsaugoti sistemas, kad neužšaltų, naudojamas specialus antifrizas, jie yra skirtingi variniams kolektoriams ar plastikiniams absorberiams.
          Dar vienas galimas klausimas,-  ar Lietuvoje pakanka saulėtų dienų ? Nors Lietuva ir nėra tas kraštas, kuriame ištisus metus šviečia saulė, tačiau, specialistų skaičiavimais, saulės tikrai pakanka karštam vandeniui paruošti. Šilumos gavybai nebūtina, kad nuolat šviestų saulė. Tuo galima įsitikinti debesuotą dieną atsisėdus i automobilį: automobilio salone vis tiek bus tvanku. Saulės kolektoriai veikia labai panašiai. Šiluminis vamzdis ir proceso schema :
 
 Valsva_DSC00191 Valsva_DSC00214 Valsva_DSC00196 Valsva_DSC00198
 

Faktai
           Bendra saulės spinduliuojama energija (W/m2) Lietuvoje 600-800 W/m2.
           Saulės energijos kiekis per metus (MJ/m2) (kWh/m2) i paviršiaus ploto vienetą:

  • Bergenas (Norvegija) 780 kWh/m2metus, Lietuvoje - 1001  kWh/m2 per metus (kovo-spalio mėn.).
  • Roma (Italija) 1530 kWh/m2-metus, Sachara 2500 kWh/m2-metus.
  • Saulėtų valandų kiekis per metus (h/a): Lietuva 1400-1900 h/metus, Pietų Europa iki 4000 h/metus.

          Saulės energijos naudojimo sistemos tiekiamo karšto vandens dalis vienos šeimos gyvenamajam namui, %
Sausis 24 % Vasaris 41% Kovas 62% Balandis 75% Gegužė 86 % Birželis 86%
Liepa 89 % Rugpjūtis 86% Rugsėjis 83% Spalis 59% Lapkritis 29% Gruodis 24%
 
           Saulės spinduliavimas kinta priklausomai nuo metų laiko - vasarą jis stipresnis, o žiemą silpnesnis. Saulės energijos naudojimo sistemos efektyvumą apibūdina dydis, vadinamas geriamajam vandeniui šildyti tiekiamos energijos dalimi, kurią saulės energijos naudojimo sistema pagamina vidutiniškai per metus. Vidutiniuose vienos ar dviejų šeimų namuose ši dalis siekia iki 60 proc.
           Gegužės-rugpjūčio mėnesiais šios energijos visiškai pakanka patenkinti karšto geriamojo vandens poreikį. Pereinamojo sezono mėnesiais saulės energijos naudojimo sistema gali tiekti energijos ir patalpoms šildyti, ji ypač efektyviai panaudojama žematemperatūrinėse grindinio šildymo sistemose. Tai gerokai sumažina vidutines kietojo, skystojo kuro arba dujų sąnaudas.
          Saulės kolektorius nepakeičia dujų ar elektrinio šildymo, jis yra šių sistemų geras pagalbininkas.
          Nes ne visos dienos metuose yra saulėtos. Bet jeigu imsime metų vidurkį, teisingai parinkta saulės sistema gali patenkinti apie 70% karšto vandens poreikių namui. Didinti sistemą neverta, nes vasaros metu šilumos bus perdaug, jeigu tik turėsite didesnę akumuliacinę talpyklą  arba  vandens baseiną karšto vandens kaupimui.
          Saulės kolektoriai gali būti naudojami ir žiemą prie -30 C temperatūros,  nors efektyvumas žymiai sumažėja. Geras šilumos gavimas vyksta temperatūroje, svyruojančioje apie -5 C -  0 C.
          Kas atsitiktų jeigu vienas kuris vamzdis konstrukcijoje būtų sudaužytas? Pirmiausia, vamzdžiai yra labiau stiprūs ir nelengvai sudaužomi, bet jeigu taip atsitiktų, saulės kolektoriaus vamzdžiai pakeičiami labai lengvai. Saulės kolektoriai gali veikti su keletu sudaužytų vamzdžių, tik efektyvumas bus sumažintas. 
 
          Ar vanduo bus šildomas debesuotą dieną ? Taip. Nors šilumos atidavimas bus sumažintas apniukusią dieną, jis vistiek šildys vandenį. Jeigu diena bus labiau apsiniaukusi arba lietinga, automatika įjungs elektrinį teną, kuris komplektuojamas su boileriu, arba dujų katilą.
 
          Pagrindiniai matmenys ( konstrukcijai 2 m x 1,5 m  su 18 vamzdžių) :
 
 
Modelis SKE-1800/58-18 su 18 vnt. vakuuminių vamzdžių
1.44 m2 efektyvus plotas
1 vamzdžio skersmuo ø58 mm
1 vamzdžio ilgis 1800mm
 
 
          Vidutinis kasdieninis saulės energijos spinduliavimas į horizontalų  paviršių (kWh/m2/dieną) Kaune (platuma 54.54 ilguma 23.14 ), 10 metų vidurkis:
          Mėnuo kWh/m2/dieną :
Sausis 0.74 Vasaris 1.48 Kovas 2.45 Balandis 3.58
Gegužė 4.90 Birželis 4.88 Liepa 4.76 Rugpjūtis 4.09
Rugsėjis 2.59 Spalis 1.58 Lapkritis 0.81 Gruodis 0.57
 
Metinis ~ 1000 kWh/m2
 
 
 


           Pvz., jei bus du kolektoriai po 18 vamzdžių (viso 36  vnt. 58x1800mm  vakuuminių vamzdžių iš  borosilikato stiklo), kurių saulės spindulius sugeriančio paviršiaus plotas yra 2,9 m2 ir konversijos koef. 0,7504 per metus galime gauti: 1000 x 2,9 x  0,7504 ~ 2176,16 kWh. T.y. vidutiniškai apie 750 kWh/m2 (saulės kolektoriaus 1 m2 ) per metus.

 
 07042008004 Balsiai_-_3 Tarande_-_Saules_kolektoriai_-_3
Balsiai_-_4_siurbimo_grupe_ir_elektronika Saules_radiacija_per_metus_Europoje
 

          Privalumai:

  • Patikimi, efektyvūs, dvigubo stiklo saulės vakuuminiai vamzdžiai su kaitinimo vamzdeliu,
  • Variniai kaitinimo vamzdeliai greitam šilumos perdavimui,
  • - Lengvai instaliuojami ir prižiūrimi
  • - Lengvas vienos arba kelių baterijų sujungimas ir instaliavimas
  • Nerūdijantis sidabruotas varinis kolektorius,
  • Visas rėmas iš nerūdijančio plieno ( 304 2B grade SS )
  • Efektyvus šiluminis galingumas m2 yra 15.18 kJ/K m2. Patikrinti pagal standartą EN 12975.
          Paprastai saulės kolektoriai montuojami ant pietinio namo stogo šlaito. Kolektoriaus polinkio į horizontalią plokštumą kampas turėtų būti lygus vietovės geografinei platumai. Vilniaus apytikslė geografinė padėtis - 54°40' šiaurės platumos - - kolektorius turi būti nukreiptas į Pietus 54o kampu. Nereikia labai stengtis sumontuoti saulės kolektorių tiksliu reikalingu kampu. Jeigu stogo kampas yra tarp 10o+/- jūsų pageidaujamo kampo, galima tiesiog montuoti saulės kolektorių ant stogo paviršiaus. Pridėtos pastangos nustatyti saulės kolektorių tiksliu kampu negarantuoja, kad labai padidės efektyvumas.
          Mūsų sąlygomis galima montuoti 30 - 50 laipsnių kampu ( jei sistema naudojama tik vasarą – 15 - 45 laipsnių ).
1995 m. Europos Sąjungos šalyse buvo sumontuota 6,5 mln. m2 saulės kolektorių. Šį dydį Europos Sąjunga iki 2010 m. ketina padidinti iki 100 mln. m2. Šalyse, kurių klimatinės sąlygos pagal saulės spinduliuotę yra panašios į Lietuvos, taip pat naudojami saulės kolektoriai. Štai Danijoje 1998 m. buvo naudojama apie 184 tūkst. m2 kolektorių ir kasmet parduodama 2000-2800 naujų kolektorinių sistemų. Tais pačiais metais Vokietijoje buvo naudojama apie 2,4 mln. m2 saulės kolektorių ir kasmet įrengiama po 400 tūkst. m2. 1995 m. pabaigoje Austrijoje veikė apie 1,2 mln. m2 saulės kolektorių ir kasmet jų kiekis padidėja apie 200 tūkst. m2.
          Bet kokiu atveju saulės energijos naudojimo sistema 4 asmenų šeimai padeda sutaupyti apie 60% bet kokio kito kuro. Taigi per metus taupymo efektas tampa gana ryškus. Be abejonės, kainuoja įrengti ir pačią saulės energijos naudojimo sistemą, tačiau įvertinkite tai, kad ji tarnaus bent 40 metų. Vargu ar galima prognozuoti pigsiant tradicinius energijos šaltinius. Vadinasi, sistemai įrengti skirtos lėšos ateityje atsipirks greičiau.
          Ir vandenį šildančios, ir elektros energiją gaminančios sistemos dažniausiai įrengiamos ant pastato stogo. Pirmuoju atveju įrenginį sudaro vamzdeliai ir jais cirkuliuoja vanduo. Sušilęs jis teka žemyn ir kaupiamas vandens talpykloje. Šaltas vanduo vėl patenka į sistemą ant pastato stogo ir ten sušyla. Vandens temperatūra nustatoma termoreguliatoriumi. Jei vanduo sušildomas nepakankamai, automatiškai įsijungia dar viena jo šildymo sistema. Kolektorių reikėtų parinkti pagal žmonių skaičių, jeigu šildysite buitinį vandenį prausimuisi ir kt. Ir pagal namo plotą, jeigu jungsite prie grindinio šildymo ( 10 m2 grindų ploto reikia apie 1 m2 saulės baterijos) . Bet galima pajungti ir mažiau - tas pačias baterijas, kurias naudojate buitiniam vandeniui šildyti, tai vis tiek bus pagalba dujų ar kieto kuro katilui - jam mažiau reikės kuro šildymo sistemai. Principinė įrengimo schema:
 
Solardesign