Plieniniai kieto kuro katilai "KALVIS K-2-8"

          UAB „Kalvis“ gaminamų kietojo kuro katilų kūrenimui naudojamas šis atsinaujinančios energijos rūšims priklausantis kuras (biokuras):

• malkos;
• gabalinės medienos atliekos;
• pjuvenų briketai;
• pjuvenų granulės;
• medienos skiedros;
• pjuvenos;
• grūdai;
• grūdų atliekos;
• kitas bandymais nustatytas tinkamas kuras.

          Katilai taip pat kūrenami akmens anglimi, durpių briketais bei durpių granulėmis. Šis kuras nepriskiriamas atsinaujinančios energijos rūšims.
          Kietojo kuro kokybę nusako 3 pagrindiniai parametrai: kaloringumas, drėgnumas ir peleningumas.
          Kaloringumas – tai šilumos kiekis, išsiskiriantis sudegus 1 kg kuro, drėgnumas – drėgmės kiekis kuro masės vienete, peleningumas – pelenų kiekis sudegus kuro masės vienetui. Kaloringumas matuojamas kJ/kg arba kcal/kg, drėgnumas ir peleningumas – procentais.

          1) Malkos, gabalinės medienos atliekos

          Pilnai sudegusi visiškai sausa mediena išskiria 4510 kcal/kg arba 5,20 kWh/kg šilumos. Todėl vertinant atskiras malkų rūšis reikia atsižvelgti į jų lyginamąjį svorį. Žemiau pateikiame vieno kubinio metro įvairių rūšių sausų malkų svorius:

• ąžuolinės – 500 kg;
• beržinės – 450 kg;
• eglinės – 330 kg;
• drebulinės – 330 kg.

          Kuo drėgnesnės malkos, tuo mažesnis jų kaloringumas. Ką tik paruoštoje medienoje būna 35 ÷ 60 % vandens. Mažiausiai vandens turi žiemos pradžioje paruošta mediena. Kuo kietesnė mediena, tuo joje būna mažiau vandens. Malkoms skirta mediena turi būti supjaustyta, suskaldyta ir išdžiovinta. Metus pastogėje išbuvusios malkos yra 20÷25 % drėgnumo, dvejus – 13÷17 %. Katilų kūrenimui rekomenduojamos malkos, kurių drėgnumas neviršija 25 %.
          Kuo drėgnesnis kuras, tuo mažesnė pasiekiama vandens šildymo katilo galia. Tai akivazdžiai matyti šalia pateikiamo grafiko, kur:
K – katilo galios sumažėjimo koeficientas priklausomai nuo kuro drėgnumo
W – kuro drėgnumas %.

          2) Medienos pjuvenų briketai ir granulės

         Iš kietojo kuro rūšių vis populeresnės tampa medienos pjuvenų granulės, kurios paprastai naudojamos automatizuotam katilų kūrenimui. Šis kuras yra alternatyva brangstančioms dujoms, o vietovėse, kur nėra atvestos gamtinės dujos, jos yra pagrindinis kuras automatizuotam kūrenimui. Tai švarus, natūralus, nekenkiantis aplinkai produktas. Granulės gaminamos iš medienos pjuvenų, drožlių ir skiedrų, kurios susmulkinamos, išdžiovinamos, supresuojamos ir suformuojamos į 6, 8, 10 ar 12 mm diametro nuo 1 iki 3cm ilgio cilindrinius gabaliukus. Gaminant granules nenaudojami jokie cheminiai priedai ar klijai. Granulių kokybė priklauso nuo žaliavos, iš kurios jos gaminamos ir technologinio proceso. Įvairios priemaišos, ypač neorganinės kilmės, blogina granulių kokybę. Granulės laikomos kokybiškomis, kai jų jų kaloringumas artimas arba didesnis už 4000 kcal/kg, peleningumas iki 0,8% ir drėgnumas iki 10%.
          Briketai taip pat gaminami iš pjuvenų bei drožlių ir skirti kūrenimui rankiniu būdu. Pjuvenų granulių ir briketų kaloringumas yra apie 4000–4300 kcal/kg arba 4,7–5,0 kWh/kg. Tai maždaug 1,6–1,7 karto didesnis už ąžuolines malkas. Šis kuras turi savybę greitai iš aplinkos sugerti drėgmę, todėl jo sandėliavimo patalpa turi būti sausa! Rekomenduojama, kad tara su kuru būtų padėta ant padėklų ir pakelta nuo grindų ne mažiau kaip 50 mm. Kurui naudojamos granulės turi būti sausos, švarios nuo priemaišų, mechaniškai patvarios, be smulkių skiedrų.

          3 ) Skiedros („čipsai“)

          Skiedros ruošiamos medienos smulkintuvais smulkinant 5–50 mm ilgio dalelėmis medžių kamienus, medienos atraižas, medžių šakas bei viršūnes. Medienos skiedrų gamybai miško žaliavą, kurios kirtimo metu vyraujantis drėgnumas būna apie 50 %, būtina džiovinti. Europos šalių praktikoje žaliava skiedroms džiovinama lauko sąlygomis, sukraunant į krūvas pamiškėse, proskynose arba iškirsto miško plote. Tai sumažina pradinį medienos drėgnumą. Per pirmąją džiovinimo vasarą drėgmės kiekis sumažėja vidutiniškai nuo 53,9 % iki 34,6 %, o per antrąją – iki 26,0 %. Medienos skiedros naudojamos kūrenimui automatizuotu būdu.

          4) Pjuvenos

          Pjuvenos gaunamos kaip atlieka vykdant medienos apdorojimo technologines operacijas. Jos gali būti labai drėgnos (lentpjūvėse iki 50% drėgnumo) ir visai sausos (baldų gamybos procese). Pjuvenos naudojamos granuliuoto kuro ir briketų gamybai arba kūrenimui automatizuotu būdu.

          5) Grūdai, grūdų atliekos

          Pastaruoju metu, ypač užsienyje, atsirado poreikis kūrenti perteklinius grūdus ir jų atliekas. Grūdai yra kaloringi (priklausomai nuo grūdų rūšies 3600–4320 kcal/kg), peleningumas iki 2,3 %.

          6) Kitas biokuras

          Katilų kūrenimui gali būti naudojamas ir kitoks kuras: pelai, spaliai, saulėgrąžų lukštai ir kt. Jų tinkamumas katilų kūrenimui nustatomas eksperimentiniu būdu. Dėl šiaudų ir šiaudų granulių degimo produktų šlakavimosi žemose temperatūrose, šiuo kuru gali būti kūrenami tik specialiai tam pritaikyti katilai.

          7) Akmens anglis ir durpės (durpių granulės, briketai)

          Akmens anglis ir durpės taip pat yra plačiai naudojamos katilų kūrenimui. Ypač populiari akmens anglis, kuri šiuo metu yra vienas pigiausių ir kaloringiausių kuro rūšių. Vienodo svorio malkų ir durpių kiekiai išskiria panašų šilumos kiekį, o akmens anglis – 2–3 kartus daugiau. Vidutinis akmens anglies kaloringumas ir peleningumas priklauso nuo jos rūšies ir yra atitinkamai apie 6000 kcal/kg (7,00 kWh/kg) ir 12%. Durpės priskiriamos prie didelio peleningumo (iki 20%) kuro.